fbpx

Verslo istorijos

Kęstutis Gečas apie šiandienos Ryšius su visuomene ir knygas, kurios įkvepia

„MoneyTalks“ tęsia rubriką, kurioje kalbiname verslo srities atstovus apie jų laisvalaikį, hobius ir, žinoma, verslą. Šiandien siūlome pokalbį su Kęstučiu Geču, kuris yra „Hero group“, vienijančios integruotos komunikacijos agentūrą „INK agency“ ir skaitmeninės komunikacijos agentūrą „bigNow“, įkūrėjas ir savininkas. Kęstutį galime drąsiai vadinti vienu iš Lietuvos komunikacijos industrijos mohikanu. Žmogus, kuris penkis kartus nuo nulio kūrė savo verslą, kol atrado tikrą savo pašaukimą – komunikaciją.

Mintis pakalbinti Kęstutį kilo neatsitiktinai. Šiais metais „INK agency“ mini savo 15-os metų veiklos sukaktį, todėl pirminė mūsų pokalbio tematika turėjo būti apie tai, kaip pasikeitė Lietuvos ryšiai su visuomene (RsV) per pastaruosius metus, kokius naujus ir įdomius projektus įgyvendino INK‘ai ir kokie dar projektai laukia ateityje.

Tai turėjo būti grynas B2B pokalbis. Juk, Kęstutis dažnai mėgsta akcentuoti, jog jo agentūra dirba išskirtinai su verslo auditorija. Tačiau vėliau nusprendėme palikti tai „Verslo žinioms“, o savo pokalbį pradėti nuo aktualiausio klausimo, kuris visada kyla brandaus gimtadienio proga.

Tai koks jausmas 15 metų būti už vienos organizacijos vairo? Nekyla noras viską mesti, parduoti ir eiti į kokią nors naują sritį?

Jautiesi senas, nes yra tiek daug, ką prisimeni ir gali papasakoti (juokiasi). Nuovargis, noras mesti ir, priešingai, įkvėpimas veikti ateina ir praeina bangomis, tik su metais imi į viską žiūrėti labiau filosofiškai.

Minėjai, kad RsV nebuvo pirmoji tavo patirtis, nuo kurios prasidėjo tavo karjera?

Šitas verslas yra gal kokia penkta sritis, kur bandžiau uždirbti pinigų nedirbant samdomo darbo, tačiau šis buvo sėkmingiausias. Matyt, tai yra mano sritis, kurios nebenoriu keisti – gal kiek praplėsti ir pabandyti ką nors sukurti gretimoje rinkoje, tačiau nenutolstant nuo RsV. Gyvenimas nėra toks ilgas, kad galėtum mėtytis, ypač kai tau jau netrukus sukaks 50 metų.

Tai kokie buvo tavo pastarieji 15 metų RsV srityje, ypač kai dabar gali palyginti šiandienos tendencijas su tomis, kurios buvo tada?

Jeigu norite nuspėti, kaip keisis RsV ar komunikacijos industrija, stebėkite, kaip keičiasi komunikacijos kanalai ir žiniasklaidos rinka. Mes, komunikacijos žmonės, neturime kitos išeities, kaip tik adaptuotis prie šių pokyčių.

Tad per paskutinius 15 metų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, mes stebime kaip internetas bei socialiniai tinklai naikina tradicinę žiniasklaidą. Liūdniausioji ir pavojingiausioji dalis – nyksta klasikinė žurnalistika, kokią mes pažįstame jau ne vieną dešimtmetį.

Ir tai yra pavojinga tendencija?

Yra keletas gajų mitų, į kuriuos aš nuolat stengiuosi atkreipti dėmesį. O vienas pagrindinių yra šis – neva klasikinės žurnalistikos nykimas yra naudingas RsV žmonėms, nes neva jie tada gali lengviau manipuliuoti visuomenės nuomone. Tokios nuomonės besilaikantys mąsto arba labai ribotai, arba žvelgia į trumpalaikę perspektyvą. Neneigsiu, kad yra verslų ir interesų grupių, kurių pagrindinis tikslas – manipuliuoti visuomene, tačiau daugumai verslų ir visai visuomenei tradicinė žiniasklaida ir žurnalistika reikalinga tam, kad būtų subalansuoti įtakos centrai. Paprasčiau kalbant, būtų pasakyta tiesa ir apginti teisūs.

Nykstant tradicinei žiniasklaidai, auga populizmas, minios mąstysena, atskirų įtakingų grupių savivalė, o visa tai atsisuka prieš verslą – šiandien sunkiausia RsV žmonėms valdyti krizes. Pabandykite apginti verslo įmonę nuo pikto kliento laiško Facebook sraute ir pamatysite, kad tai yra praktiškai neįmanoma.

Jau minėjai, kad norint pamatyti, kaip keičiasi RsV reikia stebėti, kaip keičiasi komunikacijos kanalai ir žiniasklaidos rinka. Iš šalies žvelgiant, susidaro įspūdis, kad RsV srityje keičiasi tik naudojamos technologijos, o pati esmė išlieka nepakitusi šimtmečiais: gera reputacija, pasitikėjimas ir tinkamas įvaizdis. Net Gedimino laiškų komunikaciją galime vadinti turinio rinkodara.

Reikia atskirti terminus „komunikacija“ ir „ryšiai su visuomene“. RsV yra palyginti nesenas terminas ir ši komunikacijos atšaka užgimė tik XIX ir XX amžių sandūroje, kai verslui vis labiau reikėjo atsižvelgti į visuomenės nuomonę, pradėti palaikyti su ja ryšį. Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir tai, kad verslas iki tol buvo pakankamai mažas, valdomas vieno žmogaus ar šeimos. Bet būtent XIX a. antroje pusėje užgimė šiuolaikinės korporacijos – didžiulės organizacijos, kurios nutolo nuo visuomenės ir tapo labai įtakingomis.

Kalbant apie ilgą istorijos tarpsnį, geriau kalbėti apie komunikaciją kaip tokią. Ir reikia pripažinti, kad komunikacijos principai, mechanika praktiškai nepakito – visada reikia galvoti apie žinutę (ką pasakysi?), apie gavėją (kam pasakysi?) ir apie kanalą (kur ir kada pasakysi, kad tave išgirstų?).

Tačiau kas pakito, tai komunikacijos kanalai ir informacijos kiekis.

Besivystydama civilizacija sukūrė keletą technologijų, kurios lėmė keletą esminių lūžių komunikacijoje.

Rašto atsiradimas leido informaciją užrašyti ir komunikaciją vykdyti per nuotolį, t.y. informaciją galima buvo persiųsti.

Spausdinimo mašinos sukūrimas viduramžiais atpigino knygas, vis daugiau žmonių išmoko skaityti ir rašyti, ilgainiui susikūrė masiniai informacijos kanalai – laikraščiai.

XX amžiaus pradžią žymėjo radijo ir televizijos atsiradimas, kurie lėmė vaizdo atėjimą į komunikaciją. O šimtmečio pabaigoje įsigalėjo internetas, vėliau – socialiniai tinklai, kurie sugriovė komunikacijos galios centrus bei padidino informacijos srautą.

Apibendrinus, kiekvienas technologinis pokytis verčia komunikacijos žmones adaptuotis, tačiau pamatiniai principai nesikeičia.

Vakarų Europoje vis labiau ryškėja takoskyra tarp RsV ir rinkodaros, kai šios dvi industrijos vis labiau atsiskiria ir įgauna savo atskiras veiklas. Lietuvoje pastebimas atvirkštinis procesas – daugelis agentūrų eina integruotos komunikacijos link, apjungiant komunikaciją su rinkodara. Ar galima tikėtis, kad Lietuva irgi žengs Vakarų Europos kelio link?

Aš laikausi priešingos nuomonės – visos komunikacijos disciplinos lydosi ir integruojasi arba mažų mažiausiai turi labai stipriai derintis tarpusavyje.

Visuomenės spaudimas verslui auga, todėl atkreipkite dėmesį kaip reklama iš emocijų manipuliatorės tampa vis labiau socialesne, atsižvelgianti į kontekstą – prisiminkite „Dove“ reklamą su paprastomis moterimis. Socialumas ir kontekstas yra RsV mąstymas, taigi reklama turi pradėti bent iš dalies mąstyti kaip RsV.

Turinio rinkodaros projektai yra iš esmės rinkodaros pinigais sukurtas ir transliuojamas RsV principais sukurtas produktas.

Patrauklaus darbdavio komunikacijos Jūs efektyviai nepadarysite, jeigu nederins savo veiksmų RsV ir rinkodara.

Šiais laikais organizacija savo komunikacijoje negali išsiversti be RsV mąstysenos, kuriant žinutę ir turinį, tačiau taip pat turi pasitelkti rinkodara, kuri padės nusipirkti eterį – vietą naujienų portale ar laiką televizijoje.

Savo socialinių tinklų kanaluose dažnai daliniesi įvairiomis perskaitytų knygų nuorodomis. Knygos – tau priemonė atsipalaiduoti ar kaip tik ten ieškai praktinių dalykų, kuriuos bandai pritaikyti darbe?

Knygos man reiškia tikrai daug, tačiau pirmiausia man jos yra pasaulio pažinimas. Skaitau tiek grožinę literatūrą, tiek verslo ir profesines knygas – specialiai skaitau pramaišiui, po gero romano imu verslo knygą. Taip lengviau ir smagiau.

Nors yra labai daug prastų knygų, visgi knygos rašymas yra rimtas dalykas, todėl informacijos kokybė jose yra visiškai kito lygmens – nei straipsniai, nei „Youtube“ kanalai negali kompensuoti geros knygos. Gal nuskambės radikaliai, bet aš manau, kad knygų neskaitantis žmogus negali savęs vadinti apsišvietusiu žmogumi, o sakantys, kad knygų skaitymas yra laiko švaistymas ar kad knygos neturi nieko bendro su gyvenimo realybe, deja, bet yra paprasčiausiai tamsuoliai, kad ir kaip liūdnai tai skambėtų.

Ir paskutinis klausimas: TOP5 knygos, kurias verta paskaityti atsipalaidavimui, o ne darbui?

Nobelio premijos ne veltui dalijamos, o XX amžiaus fondo sąrašai ne veltui sudarinėjami. Klasikinė literatūra, ypač XIX ir XX amžiaus knygos, yra vertos dėmesio.

Iš paskutiniais metais skaitytų man patiko:

  • Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ serija ir „Petro imperatorė“.
  • Gregory David Roberts „Šantaramas“.
  • Johno Williamso „Stouneris“.
  • Jo Nesbo detektyvai.
  • Pamenu, kadaise man didžiulį įspūdį padarė Gabrielio García Márquezo romanas „Šimtas metų vienatvės“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *